Dr. J. Šliūpo archyvas ir Retų spaudinių skaitykla

sutartis Bibliotekoje saugomas dr. Jono Šliūpo archyvas, kurį dovanojo Vytautas ir Vanda Šliūpai. Aušrininko dr. Jono Šliūpo archyvą Vytautas Šliūpas 1987 m. įkūrė Kalifornijoje. 2005 m. spalio 13 d. tarp Šiaulių universiteto ir Vytauto Šliūpo buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, kuria universitetas įsipareigojo archyvą sutvarkyti, skleisti apie jį informaciją bei garantuoti prieinamumą visiems besidomintiems.
2009 m. sausio 13 d. buvo gauta pirmoji archyvo siunta ir tų pačių metų birželio 12 d. įvyko oficialus Dr. Jono Šliūpo archyvo atidarymas. 2010 m. ir 2012 m. biblioteką pasiekė dar dvi knygų, dokumentų bei eksponatų siuntos. Didžiąją archyvo dalį sudaro knygos, kurių chronologinės ribos yra 1821–2011 m. Visos knygos suvestos į elektroninį katalogą, jų yra per penkis tūkstančius. Pati seniausia – tai 1821 m. Vokietijoje išleistas senovės prūsų kalbos vadovėlis (Die Sprache der alten Preufsen: Einleitung, Ueberreste, Sprachlehre, Wörterbuch). Archyvo atidarymas
Dr. J.Šliūpo archyvas Gana gausi periodinių leidinių kolekcija, kurios chronologinės ribos yra 1886–2010 m. Ne visi spaudiniai yra originalai, kai kurių – tik kopijos. Archyve saugoma dr. J. Šliūpo redaguotų laikraščių originalai bei kopijos. Labai vertinga archyvo dalis yra rankraštynas. Tai dokumentai, jų kopijos, laiškai, straipsniai, pažymos, nuotraukos ir kitokia išeivijoje sukaupta istorinė bei dokumentinė medžiaga.
Archyve taip pat saugomi asmeniniai Šliūpų šeimos daiktai, įvairūs garso bei vaizdo įrašai, paveikslai, Vytauto Šliūpo iš įvairių pasaulio šalių sukaupti suvenyrai. Pasitikdama dr. Jono Šliūpo 150-ąsias gimimo metines 2011 m. biblioteka išleido kalendorių Dr. Jono Šliūpo archyvą bevartant, kurio sudarytojos buvo apdovanotos L. Ivinskio premija už geriausią metų kalendorių. J.Šliūpo kalendorius
Retų spaudinių skaitykla

Retų spaudinių skaitykloje saugoma per 10 tūkst. spaudinių:

– spaudiniai, išleisti užsienio kalbomis iki 1917 m.;

– Lietuvoje ir išeivijoje leisti spaudiniai iki 1945 m.;

– periodika iki 1940 m.;

– spaudiniai, išleisti Vokietijos pabėgėlių stovyklose (DP stovyklose) iki 1950 m.;

– kraštotyriniai spaudiniai apie aukštąją mokyklą Šiauliuose (mokymo programos, metodinė literatūra, veiklos planai ir ataskaitos; medžiaga apie universiteto istoriją, veiklą, renginius, plakatai, afišos, kalendoriai ir kt.);

– Atgimimo spauda (1988-1993 m.);

– spaudiniai su dedikaciniais įrašais, autografais ir ekslibrisais;

– išskirtinės formos spaudiniai, minimalijos;

– bibliografinės ir poligrafinės retenybės;

– privačių asmenų kolekcijos, rankraščiai;

– disertacijos, disertacijų santraukos, habilitacijos darbai;

– baigiamieji studentų darbai, susiję su Šiaulių universiteto biblioteka;

–  bibliotekos tekstiniai metraščiai, nuotraukos.

Didžiąją fondo dalį sudaro lietuvių išeivijos dovanoti spaudiniai. Siuntos atkeliavo iš įvairių šalių: JAV (Pranė Šlutienė, Bronius ir Filomena Masiokai, Lituanistikos tyrimo ir studijų centras Čikagoje ir kt.), Kanados (Ginutis Procuta, Kanados lietuvių bendruomenė), Prancūzijos (Žibundas Mikšys, Petras Klimas), Australijos (Kanberos lietuvių bendruomenė, Sigita Gailiūnaitė, Algimantas Taškūnas) ir kt. Didelę lituanistinių rinkinių kolekciją padovanojo Kento valstybinio universiteto biblioteka. Tai per 300 lietuviškų knygų bei periodinių leidinių, išleistų 1894-1977 m., keturių asmenų dokumentai bei rankraščiai: dr. Domo Jasaičio, prel. Pranciškaus Mykolo Juro, ekonomisto, žurnalisto dr. Jobūbo Stuko ir advokato bei Vakarų Pensilvanijos lietuvių jungtinių organizacijų komiteto Edwardo A. Schutzo. Visos kolekcijos atspindi Amerikos lietuvių veiklą Lietuvos bei JAV istorijos raidoje.

Seniausia  knyga, saugoma Retų spaudinių skaitykloje, yra Leipcige 1732 m. išleista vokiečių  kalbos, poezijos istorija ir kritika (Beyträge zur critischen Historie der deutschen Sprache, Poesie und Beredsamkeit). Seniausia lietuviška knyga  – „Ziwatas Pona yr Diewa musu Jezusa Christusa“, 1759 m. Vilniuje leistas šv. Bonaventūros veikalo vertimas į lietuvių kalbą. Tai geriausias XVIII a. šiaurės žemaičių tarmės paminklas, nes knyga parašyta būtent šios tarmės pagrindu. Taip pat skaitykloje  saugoma 19 kontrafakcinių leidinių (1865-1904), kurių dauguma yra religinės knygos.

Retų spaudinių fondą ženkliai praturtino Šiaulių pedagoginio instituto rektoriaus Juozo Vaitkevičiaus knygų kolekcija, dėstytojų Eglės ir Broniaus Prėskienių, Vytenio Rimkaus, šiauliečio dizainerio Viliaus Purono, esperantininko Prano Sitonio, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos narių, ir kitų privačių asmenų kolekcijos.

 

Informacija:
Vyriausioji bibliotekininkė Vida Steponavičienė
Retų spaudinių skaitykla, Dr. J. Šliūpo archyvas (II a., 213 kab.)
Tel. (8 41) 393 049; (8 41) 393 051

 

Darbo laikas:
Pirmadieniais–ketvirtadieniais: 8.00–17.00
Penktadieniais: 8.00–15.45
Do NOT follow this link or you will be banned from the site!