• 2017 Liepos
    Pr A T K P Š S
       
      1 2
    3 4 5 6 7 8 9
    10 11 12 13 14 15 16
    17 18 19 20 21 22 23
    24 25 26 27 28 29 30
    31  
  • Citavimas

    Citavimas

    Darbo autorius rengdamas darbą siekia parodyti, kad yra gerai susipažinęs su nagrinėjama tema ir naudoja tinkamus informacijos šaltinius. Informacijos šaltinių citavimas leidžia pagrįsti darbe nagrinėjamas idėjas.

    Darbe cituojami ir literatūros sąraše pateikti šaltiniai leidžia atlikti paiešką pagal cituojamus dokumentus ir surasti darbe naudojamus informacijos šaltinius. Tai naudinga darbą skaitantiems asmenims ir pačiam darbo autoriui, kad jis galėtų greitai surasti naudotus informacijos šaltinius.

    Tinkamas informacijos šaltinių citavimas leidžia išvengti plagijavimo.

    Informacijos šaltinių citavimą reglamentuoja „Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas“. Šio įstatymo 21 straipsnyje teigiama, kad „leidžiama atgaminti nedidelę išleisto ar kitaip viešai paskelbto kūrinio dalį tiek originalo kalba, tiek išverstą į kitą kalbą, kaip citatą kitame kūrinyje be kūrinio, iš kurio paimta citata, autoriaus ar kito to kūrinio autorių teisių subjekto leidimo, jeigu toks atgaminimas yra sąžiningas ir jo mastas neviršija citavimo tikslui reikalingo masto“. Naudojant kitų autorių kūrinius darbe, turi būti nurodoma autoriaus pavardė ir informacijos šaltinis, iš kurio citata yra paimta. Jeigu šaltinyje autorius nėra nurodytas, tuomet būtina nurodyti šaltinio pavadinimą.

    Darbe cituojami literatūros šaltiniai turi atsispindėti tekste, o taip pat turi būti surašyti darbo pabaigoje esančiame literatūros sąraše. Jame šaltiniai gali būti surašyti abėcėlės seka arba jų naudojimo tekste tvarka.  Informaciją apie naudotus informacijos šaltinius reikia registruoti labai tiksliai.

    Skirtingose mokslo srityse laikomasi skirtingos literatūros nuorodų sudarymo tvarkos. Pavyzdžiui, tikslieji (gamtos) mokslai ir humanitariniai bei socialiniai mokslai turi kiekvienas savo tradicijas kiek įtraukti literatūros informacijos ir pagal kokį citavimo metodą ją pateikti. Jeigu nesate tikri, kurį metodą pasirinkti, klauskite savo dėstytojo!

    Citavimo metodai

    Bibliografinės nuorodos, priklausomai nuo konkrečios mokslo institucijos (ar mokslo leidinių redkolegijos) reikalavimų, gali būti pateikiamos tiek sąrašu darbo gale, tiek išnašose puslapio apačioje.

    Populiariausias citavimo būdas – skliausteliuose nurodoma cituojamo šaltinio autoriaus pavardė ir šaltinio skelbimo data.*

    Pavyzdys:
    Rasta vienintelė disertacija, kurios pavadinime yra žodis „Facebook“ (Birbilaitė, 2013).

    • Jei cituojami du ar daugiau to paties autoriaus šaltiniai, nurodoma autoriaus pavardė ir šaltinių paskelbimo datos chronologine tvarka: (Birbilaitė, 2008, 2013).
    • To paties autoriaus tais pačiais metais skelbti darbai cituojami: (Gudonis, 2016a, 2016b).
    • Skirtingų autorių nurodant autoriaus pavardes abėcėline tvarka ir skelbimo datas: (Salatkienė, 2010; Vasiliauskas, 2009).

    Kai svarbu perteikti tekstą žodis žodin, kai būtinai reikia pasiremti teksto autoritetu, citatą pateikiame kabutėse.
    Pavyzdys:
    Šuminas (2009, p. 28) pažymi, jog ši socialinių tinklų savybė ypač yra svarbi politikams: „Virtualūs socialiniai tinklai politikams teikia tiesioginės ir nefiltruotos prieigos prie rinkėjų galimybę. Čia nebėra tarpininko – žiniasklaidos, kuri atrenka, kokią – teigiamą arba neigiamą – informaciją skelbti visuomenei“.

    Jei autorius įvardinamas tekste, pakankama nurodyti tik leidinio metus.
    Pavyzdys:
    I. Birbilaitė (2013) akcentuoja, kad rasta vienintelė disertacija, kurios pavadinime yra žodis „Facebook“.

    Cituojant galima nurodyti puslapių numerius.
    Pavyzdys:
    Juk šiandien visame pasaulyje labiau linkstama kalbėti apie „informacijos perkrovą“ (Bryant, Miron, 2004, p. 663).
    Kai informacijos šaltinio autoriai yra trys ar daugiau, cituojant nurodoma pirmojo autoriaus pavardė su žyma ir kt. (jei cituojamas šaltinis lietuvių kalba) arba  et al. (jei užsienio kalba).
    Pavyzdys:
    Taip pat kokybiškumas pasireiškia tuo, jog rezultatuose yra dažnių lentelės, kurios tekste yra iliustruojamos ir interpretuojamos pasiremiant autoriaus įžvalgomis, natūraliai turinčiomis subjektyvumo (Bitinas ir kt., 2008).
    Patterns of byzantine intrigue have long plagued the internal politics of community college administration in Texas (Douglas et al., 1997).

    Jei šaltinio autorius yra organizacija, nurodomas organizacijos pavadinimas.
    Pavyzdys:
    Kaip pabrėžia Amerikos psichologų asociacija (2000),…

    Jei organizacija turi labai gerai žinomą trumpinį, tuomet cituojant pirmąkart: (Lietuvos pramonininkų konfederacija [LPK], 2014); cituojant antrąkart ir kt.: (LPK, 2014).

    Teisės aktai ir kiti dokumentai, paskelbti leidinyje „Valstybės žinios“ – cituojant reikia nurodyti datą ir „Valstybės žinių“ numerį, kuriame paskelbtas dokumentas, bei dokumento numerį.
    Pavyzdys:
    Mokslo ir studijų įstatymas (Žin., 2009, Nr. 54-2140) numato tai, jog studijų metai dalijami į semestrus (rudens ir pavasario, prireikus gali būti organizuojamas ir vasaros semestras) ir atostogų laikotarpius.

    Cituojant internetinius šaltinius taikomos tos pačios taisyklės kaip ir spausdintiems šaltiniams. Tekste elektroninio tinklalapio adresas nenurodomas – jis pateikiamas aprašant literatūros šaltinį literatūros sąraše.

    Išnašos.

    Nuorodos, kurios pateikiamos puslapio apačioje, vadinamos išnašomis. Išnašų tikslas – nurodyti šaltinį, kurį autorius cituoja, remiasi ir t.t. Išnašos puslapio apačioje įterpiamos ta tvarka, kokia tvarka šaltinis (straipsnis, knyga, elektroninės informacijos išteklius ir t.t.) paminimas tekste.

    Išnašos pavyzdys (Tekstas iš G. Raguotienės ir B. Raguočio straipsnio apie V. Biržišką):

    V. Biržiškos straipsniai apie lietuvių periodikos ištakas ir pradžią, kaip pažymi D. Kaunas (1991), turėjo svarbios reikšmės tolesniems tyrinėjimams1.

    _______________________________________________________________________

    1 Kaunas, D. (1991). Lietuvių periodikos pirmtakas. Vilnius, p. 16.

    Numeruojamų nuorodų metodas.

    Darbo gale pateikiamas panaudotų išteklių, aprašytų pagal bibliografinio aprašo taisykles ir išdėstytų pagal abėcėlę, sąrašas. Tekste šalia cituojamo arba minimo šaltinio laužtiniuose skliaustuose nurodomas atitinkamas sąrašo įrašo numeris.
    Pavyzdys:
    Lėtiniai artritai sukelia judėjimo–atramos sistemos funkcinį nepakankamumą [4; 56]. Ilgalaikis skausmas, sustingimas, sutrikusi sąnarių biomechanika, sąnarių kontraktūros, raumenų atrofija bei blogas fizinio krūvio toleravimas palaipsniui mažina šių ligonių fizinį aktyvumą, mobilumą bei socialines funkcijas [57].

    Numeruotas bibliografinių nuorodų sąrašas darbo gale:

    1. Adomavičiūtė D., Pileckytė M., Baranauskaitė A., Morvan J., Dadonienė J., Guillemin F. Prevalence survey of rheumatoid arthritis and spondyloarthropathy in Lithuania. Scandinavian Journal of Rheumatology Impact Factor 2008, 37(2), 113-19.
    2. Baranauskaitė A., Labanauskaitė-Šliumbienė G., Misūnienė N., Eviltis E. Reumatologijos pagrindai. Kaunas: Vitae Litera, 2010.
    3. Butrimienė I. Reumatologų ir jų pacientų viltys – biologinė terapija. Sveikata, 2004, 1, 6-7.
    4. Dadonienė J., Gražulevičiūtė E., Sadauskaitė J. Sergančių reumatoidiniu artritu dinaminė bendros Sokka T. Work disability in early rheumatoid arthritis. Clin Exp Rheumatol, 2003, 21,71-4
    ……
    56. Sokka T. Work disability in early rheumatoid arthritis. Clin Exp Rheumatol, 2003, 21, 71-4
    57. Tamulaitienė M., Romanovskaja Z., Juocevičius A., Janonienė D. Sergančių reumatoidiniu artritu funkcinių gebėjimų sąsajos su judamumu, savipriežiūra ir namų veiklomis. Gerontologija, 2012, 13(1), 46-53.

    Naudinga literatūra:

    1. Bakalauro studijų darbų rengimo metodinės rekomendacijos: skirtos Socialinių mokslų fakulteto studentams / Sigitas Balčiūnas, Liongina Juozaitienė, Dalia Rudytė, Rigita Tijūnaitienė; Šiaulių universitetas. Socialinių mokslų fakultetas. Vilnius: BMK leidykla, 2014.
    2. Kaffemanienė, Irena.  Negalės ir socialinės gerovės tyrimų metodologiniai aspektai: metodinė priemonė bakalaurantams ir magistrantams / Šiaulių universitetas. Socialinės gerovės ir negalės studijų fakultetas. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 2006.
    3. Rienecker, Lotte, Stary Jørgensen, Peter. Kaip rašyti mokslinį darbą. Vilnius: Aidai, 2003.

    ………………….

    * Smulkesnę informaciją kaip pateikti nuorodas tekste, galite rasti ŠU svetainėje (http://biblioteka.su.lt/lt/rekomendacijos/bibliografiniu-nuorodu-saraso-sudarymas/) pateiktuose bibliografinių nuorodų sudarymo pavyzdžiuose.

    loading