• 2019 Liepos
    Pr A T K P Š S
       
    1 2 3 4 5 6 7
    8 9 10 11 12 13 14
    15 16 17 18 19 20 21
    22 23 24 25 26 27 28
    29 30 31  
  • Archives for vasario 2013

    Periodinių leidinių skaitykloje turite galimybę skaityti šiuos žurnalus:iki vasario 25 d. VM+SD 2013/1; iki vasario 28 d. L’Officiel 2013/972iki kovo 4 d. Vogue 2012/929; Vogue 2012/932;  Textile View 2 Magazine 2012/13; Fashion Trends 2012/1; iki kovo 8 d. Ceramics Monthly 2013/2; iki kovo 15 d. L’Officiel 2012/968+Pried. Šių leidinių biblioteka neprenumeruoja – jie gaunami naudojantis ,,žiedinio pašto“ paslauga iš Lietuvos technikos bibliotekos.

    Plagiatas – pasisavinimas svetimo kūrinio (mokslo, meno, literatūros) arba kūrybinės minties, idėjos; svetimo kūrinio išleidimas savo vardu (Tarptautinių žodžių žodynas, 2002).
    Dažniausiai užduodami klausimai:
    Ar būsiu baudžiamas, jei nusirašiau netyčia?
    Taip. Net, jei tai padarėte nesąmoningai dėl teisinio neišmanymo, kultūros, kūrybiškumo ar laiko stokos, informacinių gebėjimų trūkumo.
    Ar parašyto darbo atsisiuntimas ar pirkimas iš interneto portalo yra plagiatas?
    Taip. Tai vienas iš labiausiai paplitusių sąmoningo piktybinio plagijavimo pavyzdžių.
    Ar išvengsiu problemų, jei visus darbe naudotus šaltinius išvardinsiu tik literatūros sąraše darbo pabaigoje?
    Ne. Jūs privalote integruoti naudojamus šaltinius į savo darbą. Nuorodą turite pateikti tekste – ne tik darbo pabaigoje.
    Jei aš galiu perpasakoti svetimas mintis savais žodžiais, tai kam apkrauti tekstą bereikalingais vardais ir skaičiais?
    Deja, informacijos perfrazavimas nepateikiant nuorodų į informacijos šaltinius – taip pat plagiatas.
    Jei rašydamas referatą naudosiu tik kitų autorių darbų ištraukas, o literatūros šaltinius nurodysiu sąraše darbo pabaigoje, ar tai bus plagiatas?
    Toks darbas bus vadinamas kompiliatu. Kitų autorių darbų atpasakojimas, jų citavimas referate gali sudaryti iki 1/2–2/3 viso teksto apimties.
    Ar yra programų nustatančių plagiatą? Kaip jos veikia?
    Tokios programos (pvz., Turnitin, WCopyfind 2.6, AntiCutAndPaste, AntiPlagiarist ir kt.) naudojamos daugelyje užsienio aukštųjų mokyklų.  Lietuvoje 2008 m. vasario mėnesį Vilniaus universitete buvo pradėta naudoti Elektroninio plagiato atpažinimo sistema (EPAS). Šios programos parodo nesavarankiškai atlikto darbo procentą.
    Kaip darbe išvengti plagiato?
    Teisingas citavimas, nuorodos ir tikslus literatūros sąrašas, kuriame atsispindi visi tekste naudoti informacijos šaltiniai, padės išvengti plagijavimo.
    Ar už plagiatą baudžiama?
    Taip. Baudžiamojo kodekso 191 str: „Tas, kas savo vardu išleido arba viešai paskelbė svetimą literatūros, mokslo, meno ar kitokį kūrinį arba jo dalį, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų“.
    Kas yra duomenų falsifikavimas?
    Tai vienas iš akademinio nesąžiningumo pavyzdžių. Falsifikavimas – tai manipuliavimas tyrimo medžiaga, įranga ar procesais, duomenimis, rezultatais.
    Kur galėčiau plačiau paskaityti apie plagijavimą?

    Citavimas

    Darbo autorius rengdamas darbą siekia parodyti, kad yra gerai susipažinęs su nagrinėjama tema ir naudoja tinkamus informacijos šaltinius. Informacijos šaltinių citavimas leidžia pagrįsti darbe nagrinėjamas idėjas.

    Darbe cituojami ir literatūros sąraše pateikti šaltiniai leidžia atlikti paiešką pagal cituojamus dokumentus ir surasti darbe naudojamus informacijos šaltinius. Tai naudinga darbą skaitantiems asmenims ir pačiam darbo autoriui, kad jis galėtų greitai surasti naudotus informacijos šaltinius.

    Tinkamas informacijos šaltinių citavimas leidžia išvengti plagijavimo.

    Informacijos šaltinių citavimą reglamentuoja „Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas“. Šio įstatymo 21 straipsnyje teigiama, kad „leidžiama atgaminti nedidelę išleisto ar kitaip viešai paskelbto kūrinio dalį tiek originalo kalba, tiek išverstą į kitą kalbą, kaip citatą kitame kūrinyje be kūrinio, iš kurio paimta citata, autoriaus ar kito to kūrinio autorių teisių subjekto leidimo, jeigu toks atgaminimas yra sąžiningas ir jo mastas neviršija citavimo tikslui reikalingo masto“. Naudojant kitų autorių kūrinius darbe, turi būti nurodoma autoriaus pavardė ir informacijos šaltinis, iš kurio citata yra paimta. Jeigu šaltinyje autorius nėra nurodytas, tuomet būtina nurodyti šaltinio pavadinimą.

    Darbe cituojami literatūros šaltiniai turi atsispindėti tekste, o taip pat turi būti surašyti darbo pabaigoje esančiame literatūros sąraše. Jame šaltiniai gali būti surašyti abėcėlės seka arba jų naudojimo tekste tvarka.  Informaciją apie naudotus informacijos šaltinius reikia registruoti labai tiksliai.

    Skirtingose mokslo srityse laikomasi skirtingos literatūros nuorodų sudarymo tvarkos. Pavyzdžiui, tikslieji (gamtos) mokslai ir humanitariniai bei socialiniai mokslai turi kiekvienas savo tradicijas kiek įtraukti literatūros informacijos ir pagal kokį citavimo metodą ją pateikti. Jeigu nesate tikri, kurį metodą pasirinkti, klauskite savo dėstytojo!

    Citavimo metodai

    Bibliografinės nuorodos, priklausomai nuo konkrečios mokslo institucijos (ar mokslo leidinių redkolegijos) reikalavimų, gali būti pateikiamos tiek sąrašu darbo gale, tiek išnašose puslapio apačioje.

    Populiariausias citavimo būdas – skliausteliuose nurodoma cituojamo šaltinio autoriaus pavardė ir šaltinio skelbimo data.*

    Pavyzdys:
    Rasta vienintelė disertacija, kurios pavadinime yra žodis „Facebook“ (Birbilaitė, 2013).

    • Jei cituojami du ar daugiau to paties autoriaus šaltiniai, nurodoma autoriaus pavardė ir šaltinių paskelbimo datos chronologine tvarka: (Birbilaitė, 2008, 2013).
    • To paties autoriaus tais pačiais metais skelbti darbai cituojami: (Gudonis, 2016a, 2016b).
    • Skirtingų autorių nurodant autoriaus pavardes abėcėline tvarka ir skelbimo datas: (Salatkienė, 2010; Vasiliauskas, 2009).

    Kai svarbu perteikti tekstą žodis žodin, kai būtinai reikia pasiremti teksto autoritetu, citatą pateikiame kabutėse.
    Pavyzdys:
    Šuminas (2009, p. 28) pažymi, jog ši socialinių tinklų savybė ypač yra svarbi politikams: „Virtualūs socialiniai tinklai politikams teikia tiesioginės ir nefiltruotos prieigos prie rinkėjų galimybę. Čia nebėra tarpininko – žiniasklaidos, kuri atrenka, kokią – teigiamą arba neigiamą – informaciją skelbti visuomenei“.

    Jei autorius įvardinamas tekste, pakankama nurodyti tik leidinio metus.
    Pavyzdys:
    I. Birbilaitė (2013) akcentuoja, kad rasta vienintelė disertacija, kurios pavadinime yra žodis „Facebook“.

    Cituojant galima nurodyti puslapių numerius.
    Pavyzdys:
    Juk šiandien visame pasaulyje labiau linkstama kalbėti apie „informacijos perkrovą“ (Bryant, Miron, 2004, p. 663).
    Kai informacijos šaltinio autoriai yra trys ar daugiau, cituojant nurodoma pirmojo autoriaus pavardė su žyma ir kt. (jei cituojamas šaltinis lietuvių kalba) arba  et al. (jei užsienio kalba).
    Pavyzdys:
    Taip pat kokybiškumas pasireiškia tuo, jog rezultatuose yra dažnių lentelės, kurios tekste yra iliustruojamos ir interpretuojamos pasiremiant autoriaus įžvalgomis, natūraliai turinčiomis subjektyvumo (Bitinas ir kt., 2008).
    Patterns of byzantine intrigue have long plagued the internal politics of community college administration in Texas (Douglas et al., 1997).

    Jei šaltinio autorius yra organizacija, nurodomas organizacijos pavadinimas.
    Pavyzdys:
    Kaip pabrėžia Amerikos psichologų asociacija (2000),…

    Jei organizacija turi labai gerai žinomą trumpinį, tuomet cituojant pirmąkart: (Lietuvos pramonininkų konfederacija [LPK], 2014); cituojant antrąkart ir kt.: (LPK, 2014).

    Teisės aktai ir kiti dokumentai, paskelbti leidinyje „Valstybės žinios“ – cituojant reikia nurodyti datą ir „Valstybės žinių“ numerį, kuriame paskelbtas dokumentas, bei dokumento numerį.
    Pavyzdys:
    Mokslo ir studijų įstatymas (Žin., 2009, Nr. 54-2140) numato tai, jog studijų metai dalijami į semestrus (rudens ir pavasario, prireikus gali būti organizuojamas ir vasaros semestras) ir atostogų laikotarpius.

    Cituojant internetinius šaltinius taikomos tos pačios taisyklės kaip ir spausdintiems šaltiniams. Tekste elektroninio tinklalapio adresas nenurodomas – jis pateikiamas aprašant literatūros šaltinį literatūros sąraše.

    Išnašos.

    Nuorodos, kurios pateikiamos puslapio apačioje, vadinamos išnašomis. Išnašų tikslas – nurodyti šaltinį, kurį autorius cituoja, remiasi ir t.t. Išnašos puslapio apačioje įterpiamos ta tvarka, kokia tvarka šaltinis (straipsnis, knyga, elektroninės informacijos išteklius ir t.t.) paminimas tekste.

    Išnašos pavyzdys (Tekstas iš G. Raguotienės ir B. Raguočio straipsnio apie V. Biržišką):

    V. Biržiškos straipsniai apie lietuvių periodikos ištakas ir pradžią, kaip pažymi D. Kaunas (1991), turėjo svarbios reikšmės tolesniems tyrinėjimams1.

    _______________________________________________________________________

    1 Kaunas, D. (1991). Lietuvių periodikos pirmtakas. Vilnius, p. 16.

    Numeruojamų nuorodų metodas.

    Darbo gale pateikiamas panaudotų išteklių, aprašytų pagal bibliografinio aprašo taisykles ir išdėstytų pagal abėcėlę, sąrašas. Tekste šalia cituojamo arba minimo šaltinio laužtiniuose skliaustuose nurodomas atitinkamas sąrašo įrašo numeris.
    Pavyzdys:
    Lėtiniai artritai sukelia judėjimo–atramos sistemos funkcinį nepakankamumą [4; 56]. Ilgalaikis skausmas, sustingimas, sutrikusi sąnarių biomechanika, sąnarių kontraktūros, raumenų atrofija bei blogas fizinio krūvio toleravimas palaipsniui mažina šių ligonių fizinį aktyvumą, mobilumą bei socialines funkcijas [57].

    Numeruotas bibliografinių nuorodų sąrašas darbo gale:

    1. Adomavičiūtė D., Pileckytė M., Baranauskaitė A., Morvan J., Dadonienė J., Guillemin F. Prevalence survey of rheumatoid arthritis and spondyloarthropathy in Lithuania. Scandinavian Journal of Rheumatology Impact Factor 2008, 37(2), 113-19.
    2. Baranauskaitė A., Labanauskaitė-Šliumbienė G., Misūnienė N., Eviltis E. Reumatologijos pagrindai. Kaunas: Vitae Litera, 2010.
    3. Butrimienė I. Reumatologų ir jų pacientų viltys – biologinė terapija. Sveikata, 2004, 1, 6-7.
    4. Dadonienė J., Gražulevičiūtė E., Sadauskaitė J. Sergančių reumatoidiniu artritu dinaminė bendros Sokka T. Work disability in early rheumatoid arthritis. Clin Exp Rheumatol, 2003, 21,71-4
    ……
    56. Sokka T. Work disability in early rheumatoid arthritis. Clin Exp Rheumatol, 2003, 21, 71-4
    57. Tamulaitienė M., Romanovskaja Z., Juocevičius A., Janonienė D. Sergančių reumatoidiniu artritu funkcinių gebėjimų sąsajos su judamumu, savipriežiūra ir namų veiklomis. Gerontologija, 2012, 13(1), 46-53.

    Naudinga literatūra:

    1. Bakalauro studijų darbų rengimo metodinės rekomendacijos: skirtos Socialinių mokslų fakulteto studentams / Sigitas Balčiūnas, Liongina Juozaitienė, Dalia Rudytė, Rigita Tijūnaitienė; Šiaulių universitetas. Socialinių mokslų fakultetas. Vilnius: BMK leidykla, 2014.
    2. Kaffemanienė, Irena.  Negalės ir socialinės gerovės tyrimų metodologiniai aspektai: metodinė priemonė bakalaurantams ir magistrantams / Šiaulių universitetas. Socialinės gerovės ir negalės studijų fakultetas. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 2006.
    3. Rienecker, Lotte, Stary Jørgensen, Peter. Kaip rašyti mokslinį darbą. Vilnius: Aidai, 2003.

    ………………….

    * Smulkesnę informaciją kaip pateikti nuorodas tekste, galite rasti ŠU svetainėje (http://biblioteka.su.lt/lt/rekomendacijos/bibliografiniu-nuorodu-saraso-sudarymas/) pateiktuose bibliografinių nuorodų sudarymo pavyzdžiuose.


    Bibliografinių nuorodų sąrašas – tai abėcėlės tvarka išdėstyti darbe panaudotų (cituotų, perfrazuotų ar paminėtų) dokumentų bibliografiniai aprašai. Tai būtina studijų ir mokslo darbų dalis.
     

    Šiuo metu egzistuoja labai įvairios bibliografinių nuorodų mokyklos, kurių kūrėjai  – asociacijos (pvz..,  Amerikos Antropologų Asociacija, Amerikos Chemikų Asociacija), universitetai (pvz., Harvardo), leidyklos ir t. t.

    Praktiškai įvairiose mokslo srityse yra laikomasi skirtingų bibliografinių nuorodų sąrašo sudarymo tradicijų. Humanitariniuose moksluose tradiciškai vadovaujamasi Dabartinės kalbos asociacijos (angl. Modern Language Association – MLA), socialiniuose moksluose – Amerikos psichologijos asociacijos (angl. American Psychological Association – APA) ir t. t. bibliografinių nuorodų nuostatomis, nusakančiomis skirtingus nuorodas sudarančius elementus, jų eiliškumą, išdėstymo tvarką.

    Mokslininkams planuojantiems paskelbti darbą ne Lietuvoje, rekomenduojama iš anksto pasidomėti, kokios bibliografinių nuorodų sistemos laikytis reikalauja tam tikra žurnalo redakcija ar leidykla.
    Lietuvoje dažniausia naudojami šie bibliografinių nuorodų sudarymo variantai:
    • APA (angl. AMERICAN PSYCHOLOGICAL ASSOCIATION) Pavyzdys
    • Pagal LST ISO 690:2010 Pavyzdys
    • MLA (angl. MODERN LANGUAGE ASSOCIATION) Pavyzdys
    Kurį variantą pasirinkti, sprendžia darbo autorius pasikonsultavęs su darbo vadovu.

    Sudarant bibliografinių nuorodų sąrašą būtina laikytis šių taisyklių:

    • Sąrašas pateikiamas studijų ar baigiamojo darbo pabaigoje (rekomenduojamos antraštės literatūros sąrašui Literatūra, Naudota literatūra).
    • Visi tekste pateikiami literatūros šaltiniai turi būti pateikti literatūros sąraše.
    • Bibliografiniai įrašai rūšiuojami autorių (o jeigu autoriai nenurodyti, antraščių) abėcėlės tvarka pirma lotyniškąja abėcėle, po to , jei yra – kirilica ir kitomis abėcėlėmis.
    • Sąrašas numeruojamas arabiškais skaitmenimis.
    • Literatūros sąrašas turi būti sudaromas pasirenkant vieną sistemą.

    Ar Šiaulių universiteto bibliotekos spaudiniais gali naudotis visi norintys?
    Taip. ŠU bibliotekos spaudiniais skaityklose gali naudotis visi norintys. Į namus spaudinius gali pasiimti tik ŠU bendruomenės nariai.
    Ar reikalingas ŠU bibliotekos skaitytojo bilietas?
    Ne. ŠU bibliotekoje nėra skaitytojo bilieto. Skaityklose galite skaityti nepateikę jokio dokumento. Pasiimant spaudinius į namus (ŠU bendruomenės nariams) reikia pateikti studento pažymėjimą ar kitą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Registruojantis Interneto skaitykloje studentams reikalingas studento pažymėjimo numeris, darbuotojams – tabelio numeris.
    Ar galima naudotis ŠU bibliotekos spaudiniais, pateikus kitų miesto bibliotekų skaitytojų bilietus?   
    Ne.
    Ar kitų aukštųjų mokyklų studentai gali naudotis Šiaulių universiteto biblioteka?
    Taip, visose ŠU bibliotekos skaityklose (taip pat ir fakultetų). Leidinius į namus gali pasiimti tik ŠU studentai.
    Kaip užsisakyti norimus leidinius?
    Jei esate ŠU bendruomenės narys, reikalingus leidinius užsisakyti galite internetu. Daugiau informacijos rasite Informacija vartotojui/ Leidinių užsakymas.
    Kada galėsiu pasiimti užsisakytą knygą?
    Leidinio užsakymo būseną galite pasižiūrėti elektroniame skaitytojo formuliare (Informacija vartotojui/ Leidinių užsakymas). Įvykdyti užsakymai darbo dienomis pakeliami iš fondų kas 1 val. (09.00; 10.00; 11.00…..Paskutinis pakėlimas 19.30. Šeštadieniais 11.00; 12.00;…Paskutinis pakėlimas 16.30). Rugsėjo ir vasario mėn. (esant dideliam užsakymų skaičiui) užsakymai gali būti įvykdyti tik kitą dieną.
    Kaip prasitęsti paimtų knygų grąžinimo terminą: internetu, atėjus į biblioteką, o gal ir telefonu?
    Paimtų knygų grąžinimo terminą galima pratęsti visais išvardintais būdais. Kaip grąžinimo terminą pratęsti elektroniniu būdu rasite Informacija vartotojui/ Leidinių užsakymas.
    Ar galima bibliotekoje kopijuoti arba skenuoti savo atsineštus spaudinius? Kur tai galima padaryti ir kiek tai kainuotų?
    Taip, galima. Išsamesnę informaciją rasite Paslaugos/Mokamos paslaugos.
    Ar bibliotekos kompiuteriais gali naudotis ir tie, kurie nėra ŠU studentai ar dėstytojai?
    Greitai paieškai internete skirti kompiuteriai yra I aukšto fojė. Šiais kompiuteriais gali naudotis ir ne ŠU bendruomenės nariai.
    Į ką kreiptis techninės pagalbos interneto skaitykloje?
    Į I aukšto fojė Informacijoje budintį bibliotekos darbuotoją.
    Nematau spausdintuvo interneto skaitykloje, tai kur atsiimti išspausdintus lapus?
    Išspausdintus lapus atsiimsite Informacijoje (I aukštas, foje). Paslauga mokama – 1 puslapio kaina 0,06 €.
    Kur kreiptis bibliotekoje, kai nerandu informacijos savo studijų darbui?
    Informacinių leidinių skaitykla (II aukštas, 203 kab.)
    Ar individualiais darbo kambariais gali naudotis visi studentai ir dėstytojai?
    Ne. Individualiais darbo kambariais gali naudotis dėstytojai, doktorantai ir II kurso magistrantai iš anksto užsiregistravę Centrinėje universiteto bibliotekoje, I a. Informacijoje, tel. (8 41) 595706 arba el. p.: biblioteka@cr.su.lt  Maksimalus kambario rezervavimo laikas – 6 mėnesiai.
    Ar bibliotekoje yra pietų pertrauka?       
      Ne.
    Ar kompaktinius diskus galima parsinešti namo?
    Taip, tačiau tik tuos, kurių biblioteka turi daugiau nei 1 egz. Iš anksto jie neužsakomi. Kreiptis į skaityklų darbuotojus.
    Renkuosi muzikinį kūrinį (natas). Ar yra instrumentas, kuriuo galėčiau pagroti ir susipažinti su kūriniu?
    Taip. III aukšte prie Menų skaityklos yra fortepijonas.
    Ar galima spaudinius iš skaityklų (Periodikos ir Bendrosios) išsinešti į interneto skaityklą?
    Taip. Tik prieš tai būtinai įspėkite skaityklos darbuotoją, kad leidinį jums išduotų.
    Nemoku ieškoti informacijos duomenų bazėse, kur galėčiau išmokti?
    Bibliotekoje organizuojami mokymai. Daugiau informacijos rasite Paslaugos/Mokymai.

    loading